Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas (2024)

54°54′02.1″ š. pl. 23°55′00.2″ r. ilg. / 54.900583°š. pl. 23.916722°r. ilg.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas
Įkurtas	1989 m.
Dekanas	doc. dr.
Darbuotojų	79 (2021 m.)
Studentų	865 (2021 m.)
Vieta	Kaunas, V. Putvinskio g. 23
Svetainė	hmf.vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas (VDU HMF) – VDU struktūrinis padalinys, turintis fakulteto statusą. Fakultetas įsikūręs Kaune, V. Putvinskio g. 23.

Fakulteto dekanė – doc. dr. .

Fakulteto istorijos pradžia yra 1920 m., kuomet 1920 m. sausio 27 d. lietuvių inteligentija oficialiai įsteigė Aukštuosius kursus, kuriuos sudarė šeši skyriai: humanitarinis, juridinis (teisinis), gamtos, medicinos, matematikos ir fizikos bei technikos. 1922 m. įsteigus Lietuvos universitetą, Humanitarinis skyrius tapo Humanitariniu fakultetu.

Nuo pat įkūrimo LU Humanitarinis fakultetas tapo svarbiu šalies intelektualinio gyvenimo centru. Čia dirbo ir dėstytojavo tuometiniai Lietuvos intelektualai, tokie kaip Juozas Tumas-Vaižgantas, Zenonas Ivinskis, Mykolas Biržiška, Balys Sruoga, Vladas Dubas ir kiti to meto šviesuoliai. Fakulteto bendruomenėje dalyvavo ir užsieniečiai, tokie kaip šveicaras , vokietis , rusai Levas Karsavinas, , suomis Vosylius Sezemanas. Fakultete buvo išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, formavosi lietuviška mokslo terminologija.

1930 m. HMF buvo patvirtintos 12 katedrų. Padedant atkurti Vilniaus universitetą, 1940 m. pradžioje iš VDU į sostinę buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai, todėl VDU HMF profesūra bei bibliotekos fondai tapo pagrindu, ant kurio formavosi VU humanitariniai mokslai.

1989 m. atkuriant VDU, Humanitarinių mokslų fakultetas buvo įsteigtas tarp pirmųjų atkurtojo universiteto fakultetų. Kadangi sovietmečiu VDU uždarius, Kaune nebeliko humanitarikos židinio, jo atkūrimas žymėjo ir humanitarikos atkūrimą Kaune.

Tarp pirmųjų fakulteto dekanų buvo lietuviai išeiviai Bronius Vaškelis ir . Tarp žymesniųjų atkurtojo VDU HMF dėstytojų bei mokslininkų buvo Egidijus Aleksandravičius, Alvydas Butkus, , Asta Gustaitienė, , Zigmantas Kiaupa, Rūta Marcinkevičienė (Petrauskaitė), Jonas Vaičenonis, Norbertas Vėlius, Aurelijus Zykas ir kt.

Ilgą laiką po atkūrimo VDU HMF buvo įsikūręs pastate esančiame adresu Donelaičio g. 52, o nuo 2016 m. fakultetas užima pastato esančio Putvinskio g. 23 dalį: 2-4 aukštus.

2019 metais fakultetą sudarė 4 katedros, 1 institutas ir 7 centrai.

Katedros

• Istorijos (vedėja )
• Filosofijos (vedėja )
• Kultūrų studijų (vedėja )
• Lituanistikos (vedėja )
• Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų (vedėja )

Institutai

• Lietuvių išeivijos (vadovas Egidijus Aleksandravičius)
• Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų - SITTI (vadovė Rūta Petrauskaitė)

Centrai

• Azijos studijų (vadovas )
• Kompiuterinės lingvistikos (vadovas )
• Frankofonijos centras (vadovė )
• Kultūros tyrimų (vadovė )
• Kauno istorijos (vadovas Jonas Vaičenonis)
• Letonikos (vadovas Alvydas Butkus)
• Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų (vadovė )

2021 m. fakultetas turėjo 9 bakalauro, 8 magistrantūros ir 4 doktorantūros studijų programas.

Bakalauro

• Anglų filologija
• Filosofija
• Frankofonijos šalių kalba ir kultūra
• Istorija
• Italistika ir romanų kalbos
• Lietuvių filologija ir leidyba
• Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos
• Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos
• Vokiečių kalba ir komunikacija

Magistrantūros

• Literatūros kūryba, kritika ir komunikacija
• Lyginamosios kultūrų studijos (nuotolinės)
• Modernioji lingvistika (nuotolinės)
• Praktinė filosofija
• Rytų Azijos regiono studijos (anglų k.)
• Sociolingvistika ir daugiakalbystė (Jungtinė studijų programa, anglų k.)
• Taikomoji anglų kalbotyra
• Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos

Doktorantūros

• Filosofija
• Filologija
• Istorija
• Etnologija

• Levas Karsavinas: 1921–1922 m.
• Vincas Krėvė-Mickevičius: 1925–1937 m.
• Mykolas Biržiška: 1937–1939 m.

(1940-1989 m. Fakultetas neveikė)

• Bronius Vaškelis: 1992 m.
• : 1992–1994 m.
• Egidijus Aleksandravičius: 1994–1998 m.
• Romualdas Apanavičius: 1998–2006 m.
• Rūta Marcinkevičienė: 2006–2008 m.
• Jonas Vaičenonis: 2008–2010 m.
• : 2010–2015 m.
• : nuo 2015 m.

• (g. 1979) – kultūros, jaunimo ir tautinių mažumų projektų vadovas, keliautojas, Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorius (2004-2020).
• Jurgis Blekaitis (1917-2007) – žymus lietuvių aktorius, poetas, teatrologas.
• Bernardas Brazdžionis (1907-2002) – žymus lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas.
• Arūnas Gelūnas (g. 1968) - dailininkas, filosofas, politikas.
• Andrius Kupčinskas (g. 1975) – politinis bei visuomenės veikėjas, Kauno miesto meras (2007-2015).
• Henrikas Radauskas (1910-1970) – lietuvių poetas, vertėjas, pirmasis modernistas, egzodo autorius.
• Jonas Vaičenonis (g. 1969) - istorikas, VDU profesorius.
• Ingrida Veliutė (g. 1979) - kultūrologė, paveldo tyrinėtoja, LR kultūros viceministrė (2019-2020).
• Antanas Venclova (1906-1971) – lietuvių poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, tarybinis visuomenės ir politikos veikėjas.

• Lietuvos universitetas: pavadinimai keitėsi, bet tęstinumas išliko, Kauno technologijos universitetas.
• Veilentienė, Audronė Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais. Parlamento studijos. 2018-09-04 iš Wayback Machine projekto.
• Vytauto Didžiojo universitetas. Atmintis, žmonės, idėjos. Kaunas: VDU Leidykla

• Oficialus VDU Humanitarinių mokslų fakulteto tinklalapis